Laisvos programos, leidžia vartotojams nevaržomai naudoti, modifikuoti ir platinti kodą, užtikrindamos didesnį skaidrumą, kontrolę ir privatumą. Jos yra nemokamos, bendruomenės palaikomos ir dažnai saugesnės dėl atviro kodo, leidžiančio greičiau aptikti klaidas. Tinka techniškai išprususiems vartotojams, tačiau gali reikalauti žinių diegimui ir priežiūrai.

1. Ekonominė nauda

• Nereikia licencijos mokesčių – galima sutaupyti tiek asmeniniams, tiek verslo poreikiams.
• Mažesnės ilgalaikės išlaidos – nereikia mokėti už atnaujinimus ar papildomas funkcijas, kurios dažnai yra įtrauktos į laisvos programinės įrangos paketus.

2. Lankstumas ir pritaikomumas

• Atviras kodas ir laisva licencija suteikia galimybę keisti programą pagal savo poreikius.
• Programą gali tobulinti ne tik gamintojas, bet ir bendruomenė, todėl ji greičiau prisitaiko prie įvairių vartotojų poreikių.

3. Skaidrumas ir saugumas

• Atviras kodas leidžia patikrinti, ar programoje nėra kenkėjiškų funkcijų.
• Didesnė bendruomenė greičiau pastebi saugumo spragas ir jas ištaiso.

4. Bendruomenė ir pagalba

• Populiari laisva programinė įranga turi aktyvias vartotojų bendruomenes, forumus, dokumentaciją.
• Dažnai pagalba gaunama greičiau nei iš komercinės techninės pagalbos tarnybos.

5. Etiniai ir socialiniai aspektai

• Skatinama žinių sklaida ir prieinamumas visiems, nepriklausomai nuo finansinių galimybių.
• Laisva programinė įranga stiprina technologinę nepriklausomybę – naudotojai nėra pririšti prie vieno tiekėjo ar korporacijos.

6. Pavyzdžiai

• GNU/Linux operacinės sistemos – plačiai naudojamos tiek serveriuose, maršrutizatoriuose ir kasdieniam darbui.
• KVM (Kernel-based Virtual Machine) - Linux branduolio virtualizacijos moduliai; integruota į Linux; galima naudoti kartu su QEMU.
• LUKS (Linux Unified Key Setup) - disko šifravimo sistema, plačiai naudojama Linux aplinkoje, licencijuota pagal GPL ir atitinkanti „free as in freedom“ principus.
• VirtualBox Open Source Edition (OSE) - viena iš labiausiai žinomų virtualizacijos platformų.
• LibreOffice – alternatyva „Microsoft Office“.
• GIMP – vaizdų redagavimas vietoj „Photoshop“.
• FreeCAD – 3D modeliavimo įrankis inžinerijai ir dizainui.
• KiCad – elektronikos schemų ir spausdintinių plokščių projektavimui.
• Obsidian – žinių valdymo ir užrašų programa („second brain“), paremta Markdown.
• VLC Media Player – grotuvas, palaikantis praktiškai visus garso ir vaizdo formatus.
• 7-Zip – failų archyvavimui (alternatyva „WinRAR“).
• KeePassXC – slaptažodžių tvarkyklė.
• Nextcloud – savarankiškai valdoma debesų saugykla (alternatyva „Google Drive“ ar „Dropbox“).
• Tor Browser – anonimiškam naršymui.
• Waterfox – naršyklė paremta Firefox, su didesniu privatumo akcentu.
• Chromium - naršyklė, kuri yra Google Chrome pagrindas, bet be uždarų Google komponentų ir sekimo funkcijų.
• Brave – naršyklė, blokuojanti reklamą ir sekimą, paremta „Chromium“.
• Session – žinučių siuntimo programa. Nereikia telefono numerio, decentralizuota, bet dar mažiau išbandyta ir ne tokia išbaigta, kaip Signal.
• Evolution - Panašus į Microsoft Outlook: el. paštas, kalendorius, užduotys, kontaktai.
• ElectronMail – el. pašto klientas, skirtas ProtonMail ir Tutanota paslaugoms.
• Syncthing - skirta failų sinchronizavimui tarp įrenginių.
• Electrum/ElectrumCash - Bitcoin/BitcoinCash klientas, orientuotas į vartotojo kontrolę ir privatumą
• Wazuh - nemokama atviro kodo SIEM ir XDR platforma